Vocational Training Reform: Roads and Pathroads/Profesinio Mokymo Reforma: Keliai Ir Klystkeliai (Report‪)‬

1. Ivadas Specialistai jau ne pirmus metus kalba apie tai, kad Lietuvoje susiklosciusi profesinio mokymo padetis, jo kokybe, prestizas ir prieinamumas neatitinka nei darbdaviu, nei dirbanciuju nei paciu besimokanciuju reikalavimu. Statistiniai duomenys liudija, kad vis maziau asmenu renkasi profesinio mokymo programas. 2005 m. 10,2 proc. baigusiuju vidurinio ugdymo programas (ISCED 3) tese mokymasi pagal profesinio mokymo programas (ISCED 4), o 2008 m. siu asmenu dalis sumazejo iki 6,8 proc. Pagrindine tai lemianti priezastis yra ne profesinio, o aukstojo mokslo populiarumas tarp jaunimo (beveik 75 proc. abiturientu renkasi ISCED 5 programas), kuriame vyrauja universitetines mokymo istaigos. Atsizvelgiant i sias tendencijas bei i tai, kad profesiniam mokymui Lietuvoje skiriama svietimo islaidu dalis nuo BVP yra viena maziausiu Europoje, darytina prielaida, kad Svietimo ir mokslo ministerijos (toliau--SMM), kurios reguliavimo sriciai priklauso abi sistemos, vykdomoje politikoje dominuoja aukstojo mokslo interesai. Taigi profesinio mokymo reforma yra pribrendusi ir butina ne maziau nei su ja susijusi aukstojo mokslo reforma (Profesinio mokymo ir profesinio orientavimo ... 2006).