What Friedrich Nietzsche's Zarathustra Wanted to Say: Creation and Self-Creation Or How One Becomes Who One is?/Ka Norejo Pasakyti Friedricho Nietzsche's Zaratustra: Kuryba Ir Savikura, Arba Kaip Tampama Tuo, Kuo Esi (Essay‪)‬

Autobiografiniame veikale "Ecce Homo" F. Nietzsche rase: "Tarp mano veikalu manasis Zaratustra uzima ypatinga vieta. Juo as iteikiau zmonijai didziausia dovana, kokios ji iki siol nera gavusi. Si knyga, nuskambanti per tukstantmecius, iskyla ne tik auksciausiai uz visas kitas, kokiu tik yra,--tai tikra aukstikalniu knyga--pats zmogaus faktas yra siaubingai zemiau uz ja,--tai ir giliausia knyga, gimusi is paciu gausingiausiu tiesos gelmiu, tai neissemiamas saltinis, i kuri nuleistas, kiekvienas kibiras iskyla kupinas aukso ir gerio. Eia kalba ne "pranasas", ne koks nors is tu liguistu ir galios siekti pasinesusiu hermafroditu, kuriuos vadina religiju kurejais. ... Eia kalba ne fanatikas, cia "nepamokslaujama", cia nereikalaujama tiketi: is begalines sviesos gausos ir meiles gilumos varva lasas po laso, krenta zodis po zodzio,--svelnus letumas yra situ kalbu tempas. Toks kalbejimas pasiekia tik isrinktuju isrinktuosius; buti cia klausytoju--su niekuo nepalyginama privilegija; ne kiekvienam duota klausa girdeti Zaratustra..." (Nietzsche 2002: 339-340). Neatsitiktinai sio veikalo paantrasteje F. Nietzsche skelbia, kad si knyga skirta "visiems ir niekam", tarsi tuo paliudydamas, kad tai, kas cia bylojama mislingomis alegorijomis ir vaizdingais palyginimais, gali buti ne kiekvienam suprantama. Kita vertus, kaip jis pats apie save teige, "rasydamas knyga, nori buti ne tik suprantamas, bet lygiai taip pat ir nesuprantamas. Visiskai joks priekaistas knygai, jei kam nors ji atrodo nesuprantama: gal kaip tik to autorius ir sieke--jis nenorejo, kad ji suprastu "bet kas". Kiekvienas save gerbias protas ir skonis, prireikus jam issakyti savo mintis, renkasi sau ir klausytojus. ... Tuo paaiskinama ir visa subtilesnioji stilistika: ji neprileidzia arti, laiko atokiau, neleidzia "ieiti", suprasti, kaip sakyta, -ir atveria ausis tiems, kurie girdi panasiai kaip mes" (Nietzsche 1995: 297). Ka gi tad norejo mums pasakyti F. Nietzsche's Zaratustra? Kad atsakytume i si klausima ir kiek imanoma adekvaciau suprastume sio veikalo pagrindinio personazo Zaratustros mislingu istarmiu prasme, visu pirma, turime bendrais bruozais aptarti F. Nietzsche's santyki su ankstesne filosofine tradicija ir isryskinti jo novatorisko filosofinio mastymo specifika. Zaratustra (gr. Zoroastres) buvo senoves persu religijos fundatorius, o Zendavesta--jo biblija. Spejama, kad tai reali istorine asmenybe, gyvenusi septintajame amziuje pries Kristu. Sios religijos serdi sudaro konfliktas tarp sviesos dievo Ahura Mazda (Ormuzd) ir tamsos bei blogio dievo Angra Mainyu (Ahriman). Nesigilinant i sios religijos esme, kur kas idomiau, kaip pats F. Nietzsche apibudino savo heroju. Autobiografiniame veikale "Ecce Homo" jis rase: "Manes neklause, o turejo paklausti, ka vis del to mano lupose, pirmojo imoralisto lupose, reiskia Zaratustros vardas: nes tai, kas sudaro nepaprasta sio perso vieninteliskuma istorijoje, yra visiska priesingybe manajam. Zaratustra pirmasis gerio ir blogio kovoje pamate tikra daiktu varomaji (Getrieb) rata -morales kaip jegos, priezasties, tikslo savaime perkelimas i metafizika yra jo darbas. Bet sitaip paklausus butu jau ir atsakyta. Zaratustra sukure sia lemtinga painiava, morale: vadinasi, jis turi buti tas pirmasis, kuris ja pazista. Ne tik del to, kad jo patirtis cia gerokai ilgesne ir didesne nei bet kokio kito mastytojo ... . Kur kas svarbiau tai, kad Zaratustra labiau nei bet koks kitas mastytojas yra tiesos pagautas (wahrhaftigheit). Jo mokymas, ir tik jo mokymas, laiko tiesos pagava (Wahrhaftigheit) auksciausia dorybe ... . Sakyti tiesa ir sauniai laidyti streles-tai yra persiska dorybe.--Ar supranta mane?.. Morales iveikimas ja pacia is tiesos pagavos, moralisto nugalejimas juo paciu, jo priesingybe--manimi-tai mano lupose reiskia Zaratustros vardas" (Nietzsche 1988: Bd. 6, 363-364).