+4

Skaitydamas šios jaunos, bet nemažai vilčių teikiančios autorės tekstus atidus skaitytojas, be abejo, netruks pastebėti sąsajas su antikos laikų žodine kūryba. Ypatingai su jos mažosiomis formomis – mįslėmis, patarlėmis ir priežodžiais. Ir nors mįslių knygelėje užduodama ne itin daug, tačiau teiginys, skelbiantis, jog trumpumas yra išminties motina, poetei tikrų tikriausiai žinomas.

O tai ne tik liudija jos erudiciją, protą ir vidinio pasaulio trapumą bei grožį, bet ir suteikia papildomų argumentų ginčijantis su tais, kurie iki šiol skirsto poeziją į „moterišką“ ir „vyrišką“, pastarajai suteikdami aukštesnį statusą.

Balys Bukelis

“Ne visai eilėraščiai – vieni eilėraščiai, kiti miniatiūros – stebina minties skaidrumu ir netikėtumais, skirtingų stilių derinimu. Atvirumu ir moteriškumu primena Nijolę Miliauskaitę, tačiau tai – eilės apie XXI a. žmogaus sienas. Patiko tas geliantis atvirumas, vaizdo realumas ir vientisumas, nes ne viską reikia priimti kaip skanų maistą, reikia, kad kas nors užkliūtų – tam, kad susimąstytum, ką valgai.

Autorės mintijimuose pasirodo keisti, netipiniai personažai, todėl mažiau tikimybės, kad jie bus aplipdyti klišėmis. Mintijimai tikrai turi originalaus skambesio.”

Skaitytoja Ieva