Kvietinės tešlos ruošimas

Senovėje duona buvo kepama labai įvairiai. Kol dar žmogus nebuvo sugalvojęs krosnies duonai kepti, ją kepdavo ant įkaitintų akmenų, žarijų, karštuose pelenuose, ugnies atokaitoje, duobėse, virš kurių buvo kūrenama ugnis.

Kada atsirado krosnis duonai kepti, sunku pasakyti. Archeologiniai šaltiniai rodo, kad duonkepės krosnys buvo žinomos jau akmens, žalvario ir geležies amžiais. Remiantis rašytiniais ir etnografiniais šaltiniais, seniausia duonkepe krosnimi mūsų krašte reikėtų laikyti pirties krosnį, sukrautą iš stambių ir smulkių akmenų. Ir dabar dar yra kai kuriose apylinkėse pirčių, kurių krosnys yra panašios į pirmąsias. Krosnių statyba turi labai senas tradicijas, susiklosčiusias per ilgus šimtmečius. Seniausios krosnys buvo statomos iš akmenų ir molio arba vien iš molio. Pradedant statyti krosnį, tradiciniu papročiu buvo atliekamos apeigos, aukojamos aukos – duona ir gaidys.