Nomus

Kaip kažkada Džonatanas Livingstonas Žuvėdra pažadino kiekvieną apsnūdusį „Viskas Padaryta“ visuomenės narį, skelbdamas, kad Tobulybė yra begalinė, kad visada yra galimybė tobulėti, taip Nomus pažadins beištirpstančio virtualiame Debesyje atskiro jo lašelio „Aš“, sušukdamas „Tu esi Tobulybė ir Visatos centras! Tu privalai ir gali!“

Būdama ir filosofijos, ir nuotykio, ir pažintine knyga, „Nomus“ neabejotinai patiks labai plačiam skaitytojų ratui nuo respektabilaus mokslininko, gydytojo ar politiko iki virtualioje erdvėje jau įsikūrusio Gyvenimo naujoko. 


ŽINIA, KURIOS BŪTENT DABAR REIKIA ŽMONIJAI


Yra klausimai, kuriuos šiandien sau užduoda beveik kiekvienas Žemėje gyvenantis žmogus. Ar  galėjome patikėti, kad jau gerokai įbridusi į XXI a., žmonija bus tiek kupina neapykantos ir  santvarkų, religijų, luomų sienomis suskaldyta į begalę smulkių trupmenų, pasiryžusių kad ir naujam pasauliniam karui? Koks gyvenimų režiserius  stato tas sienas ir neleidžia jų sugriauti? Ar yra jėga, galinti sueižinti tas sienas? Nejaugi nėra Bendro visai žmonijai Vardiklio?Ar toliau nebus dar blogiau, jei jauniausia Z karta visai išsikelia iš protėvių numintos Žemės anapus kompiuterių ekranų? 

  Siužeto centre – vidinė Tomo, vieno iš virtualiosios Z kartos, metamorfozė; ją galima nujausti jau pažvelgus į knygos viršelį, kur pavaizduotas anapus i-pado ekrano iš kokono beišsiritantis žmogus-drugelis. 

Tomas vienišas ir pavargęs nuo dvasiškai sekinančios kasdienybės. Sterilioje ligoninės palatoje, į kurią jis patenka po nepavykusios savižudybės, keistas susitikimas įkvepia esminiam gyvenimo pokyčiui: viską metęs, jis patraukia netikėtumų bei atradimų kupinu Keliu.  Fiziškai atsidurdamas  Romoje, Mekoje, Centrinės Azijos dykumoje, Pamyre,  Kinijoje, Tibete, dvasine prasme herojus iš tiesų   keliauja vis gilyn į save, į Pažinimą, į Tobulybės suvokimą.  Tolimi, atrodytų tik fantastų ir futuristų prerogatyvoje esantys dalykai, pasirodo, yra labai reali mūsų pačių dalis, slypinti kiekvieno „Aš“ gelmėse. Nuosekliai ir suprantamai besivystantis siužetas kupinas įspūdingų ir bet kokiam skaitytojui lengvai suvokiamų alegorijų ir metaforų.

Knyga atveda prie išvados:  virtuali karta – ne „pražuvusi karta“. Ši Debesio bendruomenė – milžiniško Slenksčio karta, pirmas žingsnis į gyvybinę erdvę, kurioje nebėra sienų, kurioje atstumai nebetenka reikšmės. Šią kartą autorius lygina su pasaulį apvertusios Woodstoko kartos likimu. 

Knyga įtikinamai išryškina  virtualiosios erdvės ateities vizijos ir jos vertybių problemą, kviečia iš esmės pervertinti žmonijos Misiją ir Buvimo prasmę. Kaip kažkada, daugiau kaip prieš du šimtus metų, jokia jėga nesutramdomi Amerikos žemyno naujakuriai susitarę dėl bendro vardiklio – asmens laisvės ir atsakomybės – be jokios pagalbos iš šalies davė pradžią pažangiausiai ir galingiausiai planetos valstybei, taip šiandien laisvi ir prievarta nesutramdomi Virtualiosios erdvės naujakuriai turi patys susitarti kaip teks gyventi Debesyje.