Makaronų gamybos žaliava ir maisto priedai

Vyrauja nuomonė, kad makaronai yra itališkas patiekalas, tačiau istorijos šaltiniai rodo, kad į Italiją jie buvo atvežti iš Kinijos. Kinijoje naudojamos dvi pagrindinės makaronų rūšys – makaronai iš kiaušinių, panašūs į spagečius ir makaronai, pagaminti iš ryžių, dar vadinami „stikliniais“.

Į Italiją lakštiniai greičiausiai atkeliavo XIII amžiuje ir lėmė daugybės europietiškų makaronų rūšių atsiradimą.

Žodis „pasta‟ (taip daugelyje kalbų vadinami įvairių rūšių makaronai) yra kilęs iš italų kalbos ir reiškia „tešla“. Šis visų mėgstamas patiekalas tradiciškai gaminamas iš miltų, vandens ir druskos. Kartais į makaronų tešlą dedama aliejaus ir kiaušinių.

Makaronai turi apie 12 % vertingų baltymų, 70–75 % angliavandenių, šiek tiek riebalų, kalcio, geležies ir amino rūgščių. Angliavandeniai yra pagrindinis žmogaus energijos šaltinis. Makaronus galima gaminti ne tik iš kviečių, bet ir iš ryžių, grikių miltų, rupių kvietinių miltų tešlos.

Spėjama, kad į Lietuvą makaronus atvežė italų meistrai XVIII amžiuje. Iki XX amžiaus pradžios makaronus gamindavo kepėjų cechai, vėliau kepyklos. Po pirmojo pasaulinio karo makaronai į Lietuvą buvo importuojami iš Vokietijos, JAV, Olandijos. XX amžiaus 5 dešimtmetyje Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose prie kepyklų jau veikė modernizuoti, mechanizuoti makaronų gamybos cechai, kur buvo gaminami vamzdeliniai, figūriniai makaronai, lakštiniai ir vermišeliai.